Gruodžio 15 d. Seime įvyko projekto „Tvarios plėtros skatinimas stiprinant viešojo sektoriaus socialinę klasterystę“ spaudos konferencija, kurio metu buvo pristatytas Lietuvos edukologijos universiteto kartu su Utenos, Druskininkų, Prienų ir Biržų savivaldybėmis, Vilniaus dizaino kolegija, VšĮ Gintarinė akademija, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija ir partneriais iš Norvegijos „Flexible Education Norway“ vykdomas Norvegijos projektas, skirtas prisidėti prie regioninės politikos įgyvendinimo skatinant tvarią plėtrą, stiprinant viešojo sektoriaus gebėjimus ir socialinę klasterystę keičiantis gerąja patirtimi tarp Lietuvos ir Norvegijos.

            Viešojo sektoriaus kompetencijų svarba

            Pasak konferencijoje dalyvavusio Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos pirmininko Virginijaus Sinkevičiaus, efektyvesnė viešojo sektoriaus sinergija yra neatsiejama socialinės ekonomikos plėtros ir regiono politikos dalis.

            „Džiaugiuosi, kad naujai patvirtinta vyriausybės programa sutampa su socialinės klasterystės diegimo Lietuvoje strategijos tikslais – naujos bendrabūvio ir partnerystės formos padės spręsti šalies socialines problemas ir įgyvendins vyriausybės užduotį mažinti socialinę atskirtį tarp šalies regionų.“ – dėstė politikas.

  1. Sinkevičiui pritarė ir Lietuvos edukologijos universiteto Prof. Dr. Giedrė Kvieskienė. „Valdančioji dauguma turi duomenimis grįstų įrodymų, kad viešojo sektoriaus infrastruktūra ir žmogiškieji resursai panaudojami neefektyviai, todėl kompetencijų stiprinimas komandinio darbo, socialinės partnerystės ir socialinės klasterystės srityje yra svarbus mūsų įsipareigojimas, siekiant asmens, bendruomenės ir visuomenės gerovės.“

            Siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje (EEE), Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė sukūrė EEE finansinį mechanizmą ir Norvegijos finansinį mechanizmą. EEE finansinio mechanizmo lėšos skiriamos šešiolikai Rytų, Vidurio ir Pietų Europos šalių, kurių viena – ir Lietuvos valstybė.

            „Investuojant į viešojo sektoriaus kompetencijų kėlimą, skatinamas mokymasis visą gyvenimą. Virtualūs mokymai suteikia galimybę kelti viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijas kiekviename šalies mieste ar kaime, nepaisant asmens finansinių galimybių ar kito užimtumo. Mūsų vertinimu, organizacijos Lietuvoje šiam projektui skirtas lėšas naudoja tikslingai, todėl tikiu, kad pasinaudos galimybe jau dabar teikti projektų paraiškas ir kitam periodui.“ – konferencijoje Seime kalbėjo Jana Trost, Norvegijos finansinių mechanizmų biuro atstovė Lietuvai.

            Virtualūs mokymai – prieinami kiekvienam

„Skatinant lankstų Norvegijos Karalystės viešojo sektoriaus kompetencijų perėmimą, Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkai konsultuodamiesi kartu su partneriais kuria virtualius mokymosi modelius, kurie lietuvių ir anglų kalbomis bus pristatyti jau kitų metų pradžioje.“ – vykdomas veiklas pristatė projekto vadovė doc. dr. Angelė Kaušylienė.

Vilniaus Dizaino kolegija direktorius Aldis Fledžinskas pabrėžė, kad tokie mokymai šiuo metu yra itin aktualūs. „Praėję mokymai tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje atskleidė, jog projekto partnerių iškelta problematika yra savalaikė, aktuali visos šalies mastu, ir įgytos kompetencijos skatina plėtoti socialinę klasterystę, tinkloveiką bei siekti bendrai užsibrėžtų tikslų.“ – kalbėjo A. Fledžinskas.

„Šiuo renginiu tarsi perdavėme žinią naujajai šalies valdžiai, kad esame paruošę mechanizmus, kuriuos galima taikyti, siekiant socialinės partnerystės tarp viešojo sektoriaus institucijų. Neišnaudotų viešojo sektoriaus erdvių turime pakankamai – ar yra bent viena poliklinika ar savivaldybės pastatas, kuriuose būtų įrengtas mamos ar vaikų kambarys?“ – retoriškai klausė Lietuvos edukologijos universiteto Prof. Dr. Giedrė Kvieskienė. „Šiai dienai esame sukūrę virtualius mechanizmus, kuriuos galime pasiūlyti visoms savivaldybėms, kad jų viešojo sektoriaus darbuotojai nemokamai keltų savo kvalifikaciją. Virtualus mokymas yra lankstus ir prieinamas kiekvienam, todėl reikia tik pasinaudoti galimybe mokytis aukščiausiu lygiu, neišeinant iš savo darbo vietos ir viešosios įstaigos.“

Straipsnį parengė: VšĮ Renginių fabrikas